Tag Archives: filmas

Confessions / Kokuhaku (2010)

Pripažinsiu, vaidybinių filmų, iš kokios šalies jie bebūtų, jau ilgą laiką žiūriu tikrai nedaug. Tačiau mano nesenas užklydimas į naujai susikūrusį subreddit'ą /r/weeaboo, ten rastas geriausių dešimtmečio japoniškų filmų sąrašas ir pirmoji jo vieta - Confessions - tai pakeitė, nors ir vienam vakarui...

Moriguchi Yoko, vidurinės mokytoja, pareiškia, jog greit paliks šį darbą, tačiau prieš tai nori jiems pravesti dar vieną svarbią pamoką. Netrukus pasigirsta jos pareiškimas: „mano dukra mirė, ją nužudė šios klasės mokiniai“. Mokytoja du žudikus įvardina kaip A ir B, tačiau iš jos pasakojimo visai klasei tampa aišku, kas tai padarė. Baigdama Yoko pasako, jog tokio amžiaus vaikams netaikoma baudžiamoji atsakomybė, tad teisingumą jį paėmė į savo rankas: į A ir B pieną, kurį jiems davė su maistu, ji įpylė... Pamatysite patys ;)

Trailer'is, bent man, sudarė kiek neteisingą nuomonę apie filmo turinį. Galima pamanyti, jog tai - detektyvas, kuriame didžiąją laiko dalį užims aiškinimasis, kas yra nusikaltėliai. Taip nėra - tam skiriama gal tik trečdalis filmo. Po tos dalies buvau bepradedąs nusivilti filmu, tačiau netrukus paaiškėjo, kad taip gerokai įdomiau. Filmas nesikoncentruoja ties pačiu nusikaltimu, daug svarbesnės tampa to pasėkmės: įvykiai, sekantys grandinine reakcija, paveikia ne tik žudikų bei mokytojos gyvenimus.

Tokio nesveiko filmo, kaip Confessions (2010) seniai nemačiau... Gali lygintis nesveikumu su Mohiro Kitou kūriniais. http://t.co/GWN0vjAZ
@silkuze
Justinas

(apie šio autoriaus darbus taip pat karts nuo karto parašau). Jei turite pusantros valandos laisvo laiko, paaukokite tai Confessions - filmui, kurio dar kurį laiką nepamiršite, priešingai, nei dar-vienos-komedijos-apie-paauglius-kurie-... Nusipirkti jo DVD ar BluRay galite iš Amazon, o nusipiratauti - iš LinkoManijos ar isoHunt pagal užklausą „Confessions 2010“. O kol kas pažiūrėkite trailer'į.

Orų pranešėjas | The Weather Man

The Weather Man

„People don't throw things at me any more. Maybe because I carry a bow around.“

Dėkui karantinui, o gal mano įpročiui leisti vakarus prie televizoriaus, vakar netyčiom atsisukau LNK, kuri „Snobo naktyje“ (o maniau, jog tos rubrikos seniai nebėra!) rodė šį filmą. Ir nors buvau jį jau kartą matęs, „susižiūrėjo“ tikrai gerai :)

Bet dabar apie siužetą. Dave'as Spritz'as dirba orų pranešėju Čikagoje.  Jo karjera einasi puikiai, bet su asmeniniu gyvenimu viskas priešingai: su žmona jis išsiskyrė, jų vaikai eina šunkeliais, o gydytojai prognozuoja, jog jo tėvas negyvens ilgiau, nei kelis mėnesius. Kai Dave'ui pasiūlomas geras darbas laidoje „Sveika, Amerika“, jam tenka priimti nelengvą sprendimą - dėl darbo persikelti į Niujorką, ar likti su šeima.

Nors atrodytų, kad drama būtinai turėtų būti rimta, šiame filme su tuo rimtumu puikiai dera ironiško, kai kur net juodojo humoro dozė. O jei Tave, mielas skaitytojau, žiūrėti filmus pritraukia garsios pavardės, tai „Orų pranešėją“ režisavo Gore Verbinski, taip pat dirbęs su tokiais filmais kaip amerikietiškasis „Skambutis“, bei pirmosios trys „Karibų piratų“ dalys, o pagrindinį vaidmenį atliko Nicolas Cage.

Bet kokiu atveju...

rekomenduoja

Nuorodos: IMDb | Vikipedija