Kategorijos „IT“ archyvas
Lik sveikas, mielas drauge
HTC Touch
(2008-10-03 – 2010-05-23)
Mes norime mobiliojo interneto!
Nežinau, kaip jūs, bet aš puikiai pamenu laikus, kai mobilųjį internetą supratome tik kaip wap chat’ukus su mažytėm mažytėm ikonėlėm ir tekstu. Tada ir 9 Lt/MB interneto kaina atrodė visiškai normali (tokios kainos, beje, buvo omnitelyje).
Laikai pasikeitė. Dabar retas mobilusis telefonas neturi priėjimo prie interneto. Išmanieji telefonai lengvai atvaizduoja pilnus tinklalapius, skirtus kompiuteriams. Operatoriai per visus galus tik ir reklamuoja naujausius smartphone’us, vardindami jų reikalingas ir nereikalingas funkcijas. Tačiau tokie telefonai be interneto kone beverčiai, o jo kainos vis dar prieštvaninės. Kadangi jau ilgą laiką esu Bitės/LABAS vartotojas, kalbėsiu apie jų siūlomas kainas. Už 50 parsisiųstų megabaitų turime mokėti 7 litus, t.y. už megabaitą sumokame 0.14 Lt
Pagalvokime, kas būtų, jei tiek mokėtume už internetą kompiuteriui?
- Už kiekvieną draugo siųstą nuotrauką (tarkime ~2MB) mokėtumėte 28 centus.
- Už vieną trololo peržiūrą (~6 MB) sumokėtumėte 84 centus (rickroll’inti būtų galima ne vien ant bajerio, bet ir tam, kad kitam pridaryti papildomų išlaidų
) - Už OpenOffice.org Windows versijos atsisiuntimą (~150 MB) tektų pakloti 21 litą (tai koks čia „open“?!
) - Už Ubuntu CD parsisiuntimą (~700 MB) sumokėtumėme 98 litus (!!!)
- O jei dar sugalvotumėte parsisiųsti linux distribuciją, užimančią visą DVD (4.37GB), mokėtumėte 611 litų 80 centų (turbūt pigiau būtų nusipirkti legalius winblows)
Žinoma, per telefoną gigabaitinių failų nesisiųstume, tačiau peržiūrint pilnus tinklalapius (kurie kartais užima net megabaitus) ar žiūrint YouTube video, išnaudoti tuos varganus 50 megabaitų tėra minučių reikalas. O kas tada? Vėl mokėti 7 litus, kad galėtume peržiūrėti keletą puslapių?
Mieli mobiliojo ryšio operatoriai, tikiu, kad ne vien mums, bet ir jums būtų naudinga sumažinti kosmines mobiliojo interneto kainas. Neabejoju, kad pirmasis operatorius, ėmęsis kainų mažinimo, susilauktų labai didelės simpatijos iš mobiliojo interneto naudotojų
Kiti blogeriai apie mobiliojo interneto kainas:
- Justinas Lelys - Ar ne laikas pergalvoti mobiliojo interneto planus?
- Aivaras Kivilius - Bite, Jau dvidešimt pirmas amžius!
- Bernex - Apie mobilaus interneto planus Lietuvoje
Microsoft – vagys!
Skambus pavadinimas, argi ne? Bet mano lūpomis kalba tiesa, juk Microsoft jau ne kartą buvo kaltinami nukopijavę Windows Vista ar Windows 7 funkcijas nuo Apple Mac OS X. Bet aš juos atsekiau nuplagijavus ką kita. Ką? Ogi paprasčiausią pelės žymeklį!
Kairėje matote Aero „busy“ žymeklį, kuris nuo Windows Vista pakeitė iki tol buvusį smėlio laikrodį, o dešinėję – kursorių iš „Akelotės ir Ko“ dar 2001-aisiais išleisto žaidimo-pasakos „Sniego Karalienė“. Jis žaidime dar vadinamas „stebuklingu žiedu“. Ir nors žymeklių forma truputėlį skiriasi, tai – aiškus plagiatas! Tiesa, Microsoft per penkerius metus įdėjo begalę pastangų bandydama tai nuslėpti – netgi šiek tiek jį paspalvino ir pridėjo animaciją, bet vartotojai ne tokie kvaili, kaip atrodo!
Kaip klausytis Windows Media srautų Ubuntu sistemoje
Uch, ilgoka blogodepresija buvo. Tataigi, turbūt internetinio radijo esate klausę ne vienas. Bet per Ubuntu Linux klausantis transliacijos, paremtos Windows Media technologija, dažniausiai kyla problemų. Kai kurie grotuvai išvis užlūžta, kiti gi parodo 404 klaidą (nors iš tikrųjų adresas egzistuoja) ir čia nepadeda net kodekai iš ubuntu-restricted-extras paketo. Tik neseniai atradau, kaip šitą pataisyti. Gidas turėtų suveikti ir kitose distribucijose Ubuntu pagrindu (Kubuntu, Xubuntu, Linux Mint ir t.t.).
- Atsidarome terminalą (GNOME aplinkoje: Applications -> Accessories -> Terminal (Programos -> Reikmenys -> Terminalas))
- Pridedame Medibuntu programų saugyklą (repozitoriumą), rašydami šitą litaniją į terminalą:
sudo wget http://www.medibuntu.org/sources.list.d/$(lsb_release -cs).list \
--output-document=/etc/apt/sources.list.d/medibuntu.list &&
sudo apt-get -q update &&
sudo apt-get --yes -q --allow-unauthenticated install medibuntu-keyring &&
sudo apt-get -q update - Įdiegiame w32codecs paketą rašydami
sudo apt-get install w32codecs - Štai ir viskas, Windows Media srautai turėtų veikti per jūsų mėgiamą grotuvą
Android ant HTC Touch
Man pavyko, kaip aš sakau, uždėti traktoriaus padangas ant dviračio. Ir štai – didinga Android OS veikia ant HTC Touch
Kaip ją paleisti? Reikia HTC telefono su OMAP850 procesoriumi, tada parsisiųsti failus iš Wing Linux projekto svetainės, paleidimas aprašytas archyve, faile README. Instaliuoti būtina į atminties kortelę. DĖMESIO: kortelė instaliacijos metu gali būti suformatuota.
Savaitė su Mac OS X
Niekad nerašiau tokio gigantiško įrašo. Niekad nedariau tokio eksperimento. Niekad nebandžiau Mac OS X (išskyrus minutėlę prie Mac’o kokioj elektronikos parduotuvėj ar Login’e). Bet šią savaitę stengiausi pragyventi vien su Mac OS X (beje, instaliavau į paprastą PC) ir štai kaip man pavyko.
Pirmadienis – antradienis. Kaip instaliuoti, apsipratimas, defaultinių programų išbandymas, programų instaliavimas.
Mac OS X susiinstaliavau dar sekmadienį, ir tik iš kokio penkto karto (naudojau iDeneb releasą). Jei naudosite ir jūs, tai instaliuodami prieš paskutinį žingsnį BŪTINAI pasirinkite customize ir pažymėkite reikiamus driverius ir taip pat BŪTINAI pažymėkite Voodoo kernelį „Kernel“ skiltyje bei Seatbelt Fix „Fix“ skiltyje, nes kitaip mount’inant .dmg failą (kurie tiesiog būtini) gausite kernel panic (žiaurų sistemos lūžį, po kurio beliks perkrauti kompiuterį). Nors šiaip Mac OS X nelabai patariu instaliuoti kasdieniniam naudojimui ant PC, nes nebus dalies driverių ir šiaip gali laggggint.
Prie pačios OS X aplinkos priprasti iš pradžių yra gana sunku, bet kelios dienos ir nebenorėsite grįžti prie Windows (na, jei iš jų perėjote) Tiesa, šiek tiek erzinantis dalykas – klavišų kombinacijos. Kur spaudėte CTRL windows ar linux, mac’e turėsite spausti option (t.y. ALT).
Pats programų, ateinančių su OS X rinkinukas nėra gausus (nors tikrai gausesnis nei, pvz. Windows XP). Yra tokios programos, kaip Safari (greičiausia interneto naršyklė), teksto redagavimo programa, šachmatai, iTunes (kuri man nepasirodė labai patogi, tad susiinstaliavau Songbird), na ir dar visokių menkniekių.
Programos Mac’e instaliuojamos tikrai paprastai, kol kas susidūriau su dviem būdais. Pirmasis, primountinus .dmg failą (jį rodo, kaip atskirą diską) paleisti .pkg failiuką, kuris jau suinstaliuoja programą. Antrasis – .dmg „diską“ atsidarius tiesiog nutempti programą į Applications aplanką. Bet kuriuo atveju tai be galo paprasta.
Trečiadienis – ketvirtadienis. iWork ’09.
iWork – biuro programų paketas. Jis susideda iš Pages (Word atitikmuo), Numbers (Excel atitikmuo) ir Keynote (PowerPoint alternatyva). Nelabai kuo skiriasi nuo MS Office, tik tuo, kad čia viskas gražiau. Beje, gali atidaryti, bei saugoti MS Office 97-2003 dokumentus. Ir daug visokių šablonų yra.
(nuotraukos didinasi)
Penktadienis – šeštadienis. Stabilumas, spotlight.
Spotlight paieška, tūnanti viršutiniame dešiniajame kampelyje man labai patiko. Labiausiai tuo, kad ieško greitai ir visko iš kart: programų, dokumentų ir dar visokių daiktų, kokių tik galite turėti kompiuteryje. Iš esmės ją naudoju atidaryti programoms, kurių neturiu dock’e, nes kiekvieną kartą jungtis Finder ir jų ieškoti nėra labai patogu.
Su pačios OS X stabilumu problemų neturėjau, teisingai viską suinstaliavus ji dar nei karto nei buvo lūžusi, tiesa, Songbird grotuvas mėgdavo keliom minutėm „užšaldyt“ visą sistemą, tad grįžau prie iTunes, o Safari 4 ant vieno forumo mėgdavo retkarčiais palūžt, bet vistiek jį naudoju.
Sekmadienis. Šiokios tokios išvados.
Tiesa, dar nespėjau rimtai išbandyti iLife ’09 programų paketo, kuris, berods ateina su kiekvienu Mac’u, bet jei norėsite, galėsiu ir kokį atskirą įrašiuką apie jį susukti.
Taigi, nors išvadų man rašyti nesiseka, pasakysiu tai: nors Mac OS X ant paprasto kompiuterio kol kas neveikia taip gerai, kaip galėtų, bet jei norite pasibandyti neperkant Mac, manau tiks. O pats turbūt pasiliksiu prie OS X
Turite komentarų, klausimų, pasiūlymų ar dar ko nors? Komentuokite!
Login 2009 + konkursas
Login 2009 buvo kiec. Smagūs pranešimai, kompanija, žodžiu – gerai praleistas laikas. Steve Chazin tik patvirtino mano nuomonę, kad Apple produkciją žmonės perka ne dėl technologinių naujovių, o dėl to, kad tai „kieta“, apdovanojimuose laimėjo ne visai tie, kas, mano nuomone, turėjo, Arturs Mednis pasakojo, kaip tapti populiariam twitter’yje, vėliau auditorija draugiškai pasijuokė iš (jei neklystu) Artūro Olšausko gražaus violetinio megztuko , po to dar buvo Račas, Darius iš Ogminos Gauminos, kurio prezentacija be juokelių ir iš jo, ir iš publikos pusės neapsiėjo, pabaigė Donskis, kurio didžioji dalis publikos nesuprato. Iš esmės – buvo smagu.
Geriausias Login fotošūvis. O dabar metas konkursui.<…> Žiūrėkit į twitterį.
Spotify pliusai ir minusai
Apsimokestinus last.fm radijui, žmonės atrado tokią alternatyvą kaip Spotify. Trumpai kas joje gerai, o kas nelabai.
Pliusai
+ Nemokama. Tiesa, kol kas tik Didžiosios Britanijos klausytojams, bet žmonės jau rado, kaip apeiti tai.
+ Jokių klausymo apribojimų. Pasileidžiate kurią norite dainą, nemokamai susidarote playlist’us ir t.t., negaunate „No more content“ pranešimo. Priešingai, nei last.fm
Minusai
- Nėra „community“. Spotify, atrodo, daugiau skirtas ne lyginti muzikinius skonius ar statistikai, kaip last.fm, bet tiesiog klausyti muzikai.
- Mažiau atlikėjų. Nors daugumą užsienietiškųjų rasite, bet lietuvių gerokai mažiau nei last.fm. Nerasite čia nei Andriaus Mamontovo, nei Aleksandro Makejevo, nei Sielos.
- Nėra kliento, skirto Linux. Na, šis minusas galioja tik naudojiantiems šią OS. Nors programa ir puikiai veikia per WINE, bet visada yra geriau, kai ji būna skirta būtent tai sistemai.
- Ne visai patogus klientas. Tokio dalyko, kaip paieškos playlist’uose arba neradau, arba jos tiesiog nėra, todėl surasti norimą dainą dideliame playlist’e tampa daug sunkiau.
Mano pasirinkimas? Lieku prie nuosavos muzikos kolekcijos (iš torrent’ų, žinoma (še Tau, LANVA)), Rhytmbox jos klausymui ir scrobblinimo į last.fm.
O jums ar (pa)tiko Spotify? Galbūt įžvelgiate kitų privalumų/trūkumų?
Pipedija
Pipedija yra tokia Pipedija (nemaišyti su Vikipedija). Trumpai pasakius – interneto enciklopedija, kurioje nerasite sausų faktų. Čia šiek tiek linksmiau. Dar geriau – ją wiki principu gali rašyti bei pildyti visi norintys. Ir apie mane ten straipsnis yra (taip, iš dalies šis įrašas rašomas dėl to). Turi jie ir twitter’į, ir straipsniuką apie tą išradimą. Dar neva ten nepilnamečiams lankytis negalima, bet aš dėjęs ant visų draudimų skaitau sau laimingas apie save, Džiugą, Pocių ar adminus. Žodžiu patys eikit ten ir pažiūrėkit, nes man reikia apsimest, kad darau ką nors prasmingesnio, nei tokias pseudopodijas skaitau.
Pabaigai:
Dabar mes laukiame, kad Silkė parašys apie mus straipsnį savo bloge ir prisipažins savo lytį viešai!
Mielieji pipedistai ir visi kiti panašūs veikėjai, aš esu pats tikriausias patinas
Naršyklių greičio karai
Atlikau šiandien šiokį tokį naršyklių greičio testą ir štai ką jis man parodė
Kaip matome rezultatuose, greičiausia iš testuotų naršyklių (Firefox, Opera ir Konqueror) buvo negalutinė Opera 10 versija (kuri man niekaip nesusidraugauja su unikodu), nežymiai atsliko Konqueror (naudojanti tą patį varikliuką kaip ir Safari bei Chrome – WebKit). Toliau eina Firefox 3.1 beta 3 (taip pat negalutinė versija), tada Opera 9.64 (stabili versija), Firefox 3.0.8 (taip pat stabili) bei Opera 9.63 (senesnė versija).
Internet Explorer, Chrome bei Safari naršyklės nebuvo testuotos, kadangi nebuvo noro diegtis Windows OS į savo kompiuterį vien dėl šio testo, o testuojant ant kito kompiuterio rezultatai jau nebus tikslūs, nes priklauso ir nuo kompo specifikacijų.
Testuojama buvo kompiuteryje su Intel Core 2 Duo 1.86GHz procesoriumi (modelio nepamenu), 2 gigabaitais RAM’o ir Ubuntu Linux 9.04 (Jaunty Jackalope) beta OS.
Beje, jei kas turite kompiuterį su Windows ir mažumėlę laisvo laiko, gal nepatingėsite pratestuoti naršyklių (IE, Firefox, Opera, Chrome, Safari) ir pasidalinti rezultatais komentaruose ar savo blog’e?
EDIT: Pratestavau nestabilią Google Chrome Linux versiją, net ne Chrome, o Chromium, bet ji pasirodė virš dviejų kartų greitesnė už kitas. Nuoroda.
-
Šiuo metu naršote IT kategorijos karchyvus.
Naujausi komentarai