Author Archives: Justinas

Jei gali ne…

2 Replies

Jei gali ne„kurti“ meme'ų, nekurk...

Lietuviai, panašu, bando sunaikinti viską, kas internete gera. Štai kažkas sugalvojo, kad rage komiksus reiktų versti į lietuvių kalbą. Padauginkite tai iš spaminių facebook puslapių, lietuvių kuriamų vien tam, kad nuomoti ir pardavinėti jų gerbėjus - gaunam krūvą interneto šiukšlių, išradingais pavadinimais, tokiais kaip „Troliai“, „Trolių klausimai“ ir kt. Visas turinys iki paskutinio komiksėlio - išverstas iš angliškų šaltinių, prisirašius autorystę sau ir pridėjus „plz like ir share xDDD“. Visą situaciją geriausiai apibendrina 370chan'e užtiktas plakatukas. →

Jei gali nemokyti, nemokyk...

Prieš kokią pusę amžinybės rašiau, jog „kiekvienas nori pasijusti mokytoju“. Pasirodo, vis dar galiu sakyt, jog tada buvau teisus, kiekvieno būsimo kieto programuotojo kelią į viršūnę tebežymi pamokų kūrimas. Tik tos pamokos, kaip ir anksčiau: „čia va parašai, nu tai čia rodo“. Jei pamiršai pasigooglint tai, apie ką kalbi, gali tą dalyką išgalvot savaip, o apie regular expressions atleiskite, šablonus, išvis aiškinama „nū čia rašom kabutę, čia A-z, čia dar kažką“. Viską vainikuoja pamoka apie sql injekcijas (pažanga, ankstesni mokytojai tokio dalyko girdėję nebuvo), kurios turinį galima apibendrinti: „nū php.net labai gera svetainė, va čia kažką rašo, nukopijuoji tai gali įsilaužt, tai jūs ten pasiskaitykit, md5 formatas yra labai kūl“. Pamoka apie pamoką, supraskit.

Tiesa, kol prisiruošiau apie šitą parašyti, pamokų svetainę pakeitė kita - tokia, apie kokias rantinau pirmoje pastraipoje, liko tik YouTube kanalas. Galbūt autorius susiprato...

Jei gali daryti geriau, daryk.

Confessions / Kokuhaku (2010)

1 Reply

Pripažinsiu, vaidybinių filmų, iš kokios šalies jie bebūtų, jau ilgą laiką žiūriu tikrai nedaug. Tačiau mano nesenas užklydimas į naujai susikūrusį subreddit'ą /r/weeaboo, ten rastas geriausių dešimtmečio japoniškų filmų sąrašas ir pirmoji jo vieta - Confessions - tai pakeitė, nors ir vienam vakarui...

Moriguchi Yoko, vidurinės mokytoja, pareiškia, jog greit paliks šį darbą, tačiau prieš tai nori jiems pravesti dar vieną svarbią pamoką. Netrukus pasigirsta jos pareiškimas: „mano dukra mirė, ją nužudė šios klasės mokiniai“. Mokytoja du žudikus įvardina kaip A ir B, tačiau iš jos pasakojimo visai klasei tampa aišku, kas tai padarė. Baigdama Yoko pasako, jog tokio amžiaus vaikams netaikoma baudžiamoji atsakomybė, tad teisingumą jį paėmė į savo rankas: į A ir B pieną, kurį jiems davė su maistu, ji įpylė... Pamatysite patys ;)

Trailer'is, bent man, sudarė kiek neteisingą nuomonę apie filmo turinį. Galima pamanyti, jog tai - detektyvas, kuriame didžiąją laiko dalį užims aiškinimasis, kas yra nusikaltėliai. Taip nėra - tam skiriama gal tik trečdalis filmo. Po tos dalies buvau bepradedąs nusivilti filmu, tačiau netrukus paaiškėjo, kad taip gerokai įdomiau. Filmas nesikoncentruoja ties pačiu nusikaltimu, daug svarbesnės tampa to pasėkmės: įvykiai, sekantys grandinine reakcija, paveikia ne tik žudikų bei mokytojos gyvenimus.

Tokio nesveiko filmo, kaip Confessions (2010) seniai nemačiau... Gali lygintis nesveikumu su Mohiro Kitou kūriniais. http://t.co/GWN0vjAZ
2012-02-18 21:40 via webReplyRetweetFavorite
@silkuze
Justinas

(apie šio autoriaus darbus taip pat karts nuo karto parašau). Jei turite pusantros valandos laisvo laiko, paaukokite tai Confessions - filmui, kurio dar kurį laiką nepamiršite, priešingai, nei dar-vienos-komedijos-apie-paauglius-kurie-... Nusipirkti jo DVD ar BluRay galite iš Amazon, o nusipiratauti - iš LinkoManijos ar isoHunt pagal užklausą „Confessions 2010“. O kol kas pažiūrėkite trailer'į.

Piratavimo problema sprendžiama ne per tą galą

8 Replies

Nebuvau šiandien Vilniuje vykusiame proteste prieš ACTA, tačiau įdėmiai sekiau gyvas video transliacijas ir naujienų portalus. Senų diskusijų prisiminimus sužadino šioje 15min.lt nuotraukoje užfiksuotas plakatas „-Už ką sėdi? -Dalinausi muzika“. Su visa pagarba protestuotojams (aš ir pats nepalaikau ACTA) norėčiau pasakyti, kad ši mintis - bloga.

Bent jau šią frazę supratau kaip „nedrįskite mūsų bausti už piratavimą“. Tačiau manau, kad reikia ne žiūrėti į pirataujančius gyventojus pro pirštus, o suteikti galimybę nepiratauti. Geriausias to pavyzdys - iTunes, kurioje ne tik pigu vartotojui, bet paprasta ir naudinga publikuotis muzikos atlikėjui. Viena daina dažniausiai tekainuoja amerikietišką dolerį. Pritaikius Big Mac indeksą Lietuvoje ji turėtų kainuoti maždaug 1.80Lt. Atrodo visai normalu - juk netgi nereikia dėl dainos pirkti viso albumo. Be muzikos, dar galima nuomotis (deja, dėl DRM, tai yra nuoma, ne pirkimas) TV serialus, filmus ir t.t. Tad kodėl nebūtų galima to atnešti į Lietuvą? Ar interneto kabeliai sudils?

Bet amerikietiška muzika ar TV serialai - menka bėda. Serialus, nors ir su metų ar poros vėlavimu parodo lietuviškosios TV, CD kada nors atsiranda parduotuvėse, matosi netgi viena kita internetinė muzikos parduotuvė (gaila, su tuo pačiu blogiu - DRM). O aš mėgstu žiūrėti anime. Dažniausiai vakaruose jie platinami per tokius gigantus, kaip FUNimation ar Crunchyroll. Jei turi mokamą narystę juose, naują seriją gauni tuo pačiu metu, kai ji rodoma Japonijos TV, o neretai net ir keliomis valandomis anksčiau. Yra ir visiškai nemokamas planas, su kuriuo serijos teks palaukti savaitę, tačiau ją gausi nemokamai (Captain Obvious), tik turbūt su kažkur šone mirgančiu reklaminiu banneriu (kurio, įsijungus fullscreen, turbūt nebesimato).

Tuo tarpu kokios galimybės pažiūrėti anime man būtų Lietuvoje? Per TV kažkada rodytas serijas galima ant pirštų suskaičiuoti, DVD parduotuvėse taip pat nesimato (nes neapsimoka Lietuvai leisti tokių DVD). Turbūt vienintelė viltis - laukti, kol bus išleistas angliškas DVD ir jį pirkti iš JAV. Oi, visai pamiršau, juk egzistuoja DVD regionai - nehakindamas negalėsiu pažiūrėti DVD iš JAV savo lietuviškame grotuve. Gerai, pripažinsiu - galimybė legaliai pažiūrėti anime, neskaitant lietuviškos TV - nulinė.

Sugrįšiu prie to, kas kartota daug kartų - skaičiuoti nuostolius dėl piratavimo dauginant kainą iš atsisiuntimų skaičiaus - kvaila. Nes mano minėtu atveju, ar siųsčiausi, ar nesisiųsčiau - pirkęs vis tiek nebūčiau, nes to daryti tiesiog negalėčiau. Kainuoja produkto sukūrimas, o ne tai, kad failą turiu savo kompiuteryje. Šiek tiek per daug nuklydau į asmeninį atvejį, tačiau mintis išlieka: nesipeškime dėl to, ar reikia bausti pirataujančius. Sudarykime sąlygas, kaip kitose šalyse - gauti produkciją nemokamai ar už labai mažą kainą ir vieno mygtuko paspaudimu. :)

Bendruomenės galia

Leave a reply

Apie tai, ką gali internetas, jau vargiai bereikia aiškinti: praeitą mėnesį vykę SOPA ir PIPA, bet tebevykstantys ACTA protestai visiems tai jau puikiai parodė.

Ką dar, be protestų prieš įstatymus ir puslapių DDoS'inimo gali interneto bendruomenės? Ogi sukurti kompiuterinį žaidimą, kuris išleidus taps tikru fenomenu. Istorija prasideda dar nuo 2000-aisiais vieno manga autoriaus braižytų eskizų, kurie 2006-aisiais buvo išversti į anglų kalbą ir patalpinti internete. 2007 sausio 4 d. buvo pradėta rinkti komanda, vėliau gavusi pavadinimą 4 Leaf Studios, o lygiai po penkerių metų išleistas šio proceso rezultatas - žaidimas Katawa Shoujo.

Katawa Shoujo - visual novel žanro žaidimas. Visa šio žanro esmė - žaidimas yra lyg interaktyvus pasakojimas. Įsivaizduokite filmą, kurio pagrindinio veikėjo kailyje atsiduriate pats ir karts nuo karto, gavęs pasirinkimą ką daryti toliau, galite ją pasukti sava linkme. Tačiau šis įrašas nėra skirtas apžvelgti žaidimui, kadangi tą jau padariau.

Labiau noriu pabrėžti, kokį sujudimą sukėlė pats žaidimas. Reddit /r/katawashoujo subreddit'as vos susikūręs tiesiog šovė į dangų lyg raketa ir vos per porą savaičių lankytojų skaičiumi aplenkė netgi /r/visualnovels, skirtą diskutuoti apie visas visual novels apskritai, o /r/gaming labiausiai žaidžiamųjų sąraše Katawa Shoujo užima antrą vietą (tuo metu, kai rašau šį įrašą), nusileisdama tik Skyrim ir užnugaryje palikdama tokius hitus kaip Minecraft ar Battlefield 3. Sužavėti liko ir 4chan lentos, pačioje kūrimo pradžioje buvusios žaidimo inkubatoriumi, lankytojai.

Praėjus beveik mėnesiui nuo žaidimo išleidimo, geri atsiliepimai netyla. Tebesipila pasakojimai žmonių, teigiančių, jog KS pakeitė jų gyvenimus, netgi rimti geimeriai, nežaidę VN anksčiau ir laikę tai kažkokiu japonišku pr0n žaidimu pakeičia savo nuomones, internetas plūste plūsta žaidimo fanartu, muzikos iš Katawa Shoujo coveriais, įvairiausiomis mėmėmis, sukryžiuotomis su žaidimo veikėjais...

O iš pradžių tai buvo tik eilinis žaidimas, kuriamas krūvelės mėgėjų... Kaip bebūtų gaila, 4 Leaf Studios išsiskirstė ir daugiau nebežada kurti kartu, tačiau galbūt Katawa Shoujo pavyzdys įkvėps kitus kūrėjus? Sujudo netgi lietuviškoji 370chan /a/ lenta, nors galbūt sukurti tokio lygio VN tokiai mažai bendruomenei būtų per didelis siekis...

Jei sumanysite pažaisti Katawa Shoujo, galite jį atsisiųsti visiškai nemokamai iš kūrėjų svetainės. Galbūt ir jūs galėsite pasakyti „I know that feel, bro“.

edit: vos po kelių valandų po šio įrašo publikavimo, Katawa Shoujo fanai pradėjo kolektyviškai aukoti pinigus organzacijai Doctors Without Borders. Buvo norinčių paaukoti ir kūrėjams, tačiau šie atsisakė ir patarė paaukoti sau patinkančiai labdarai (ką žaidėjai ir padarė :) )

Laiškai arbatomanams

4 Replies

Jei ne pirmą kartą skaitote mano blogą, turėtumėte žinoti, kad be šio su pora kolegų dar rašau ir tinklaraštį apie arbatą GerkArbatą.lt. Jis nėra ypač populiarus, tačiau pakankamai, kad karts nuo karto sulauktume vieno kito laiško...

Vieni mano mėgstamiausių - laiškai, kurių autoriai laiko mus įmone. Tokius dažniausiai mums rašo UAB „Vizirė“, dideliais spalvotais šriftais pranešdama apie nuolaidas jų parduodamam biuro popieriui. Nors tikrai nepamenu, kad būtume tuos laiškus užsisakę...

Pasitaiko tokių laiškų ir iš fizinių asmenų. Štai viena reklamos įmonė ieškojo arbatos geromis kainomis - norėjo 3850 pakuočių po 100 gramų. Jaunimo sporto klubo prezidentė norėjo, jog paremtume jų Kalėdinį turnyrą arbata. Dar vienas vyriškis ieškojo pas mus darbo. O štai vakar vienos organizacijos prezidentė norėjo pas mus užsisakyti arbatos gėrimo ceremoniją (tada ir kilo mintis parašyti šį įrašą). Deja, visiems tokiems tenka atsakyti, kad nei gaminame, nei platiname arbatą, nei užsiimame kokiu kitokiu verslu.

Be tokių pasimetusių laiškų, tenka sulaukti ir kitokių. Kartais žmonės paklausia apie vieną ar kitą arbatą - kur pirkti, kaip paruošti ir pan. Štai neseniai mums parašė viena studentė, rengianti projektą apie arbatą. Stengėmės suteikti informacijos, kokios tik galėjom. Tik gaila, kad ne visada sulaukiame atsakymo. Bet kokiu atveju, malonu kažkam padėti. :)

Ir dar. Prieš beveik pusantrų metų esame sulaukę pasiūlymo iš vienos Lietuvos įmonės, platinančios arbatą ir dar šį tą. Siūlė prisidėti prie jų kuriamo projekto apie arbatą. Jie užregistravę turbūt geriausią domeną tokiam tinklalapiui Lietuvoje. Žadėjo penkiaženkles investicijas. Atsisakėme. Kadangi pasiaiškinus įspūdis susidarė „mes investuosim, o jūs apleiskit savo projektą ir dirbkite mums“. Vėliau minėta įmonė mėtė savo Facebook puslapio nuorodą ant mūsiškio fanų puslapio. Sakyčiau, nelabai taktiškai.

O, kas juokingiausia, jų puslapis su penkiaženklėmis investicijomis kaip stovėjo, taip ir stovi tuščias. Kaip stovėjo, kai buvau dar visai mažas, kaip ir tada, kai siuntė mums pasiūlymą, taip ir dabar... :)